- savavaldė
- savaval̃dis, savaval̃dė bdv. Savaval̃dė bendruõmenė.
.
.
savavaldis — 2 savaval̃dis, ė adj. (2) Rtr, BŽ9, DŽ1, savãvaldis (1) BŽ500; TTŽ 1. kuris vienas valdo, vienvaldis: Tokia valdžia, kad pats karalius gali viską daryti, galima vadinti savavalde arba absoliutiška valdžia rš. 2. kuris pats tvarkosi,… … Dictionary of the Lithuanian Language